Gintaro apdirbimas
Gintaras - “Šiaurės auksas”, pastebėtas, įvertintas ir pradėtas naudoti prieš tūkstančius metų. Amuletai, karoliai, sagutės, įvairios žvėrių bei žmonių figūrėlės - nedidelė pirmykščio žmogaus pasaulio suvokimo dalis. Išraižyti, išmarginti ornamentais ir ženklais dirbiniai buvo garbinami bei vertinami. Galima tik spėti, ką jie reiškė tų laikų žmogui, tačiau akivaizdu, kad šie dirbiniai buvo kulto ir puošybos dalis. Viena iš įspūdingiausių baltiško gintaro kolekcijų, pripažintų visame pasaulyje, yra grafo F. V. Tiškevičiaus Palangos neolito dirbinių kolekcija, ne ką mažiau svarbus ir neolito gintaro dirbinių lobis, rastas Juodkrantėje, kasant gintarą kuršių marių dugne. Deja, šios kolekcijos nėra pilnai išlikusios. Vėlesniais laikais gintaras paplito po Europą, buvo vertintas Romos imperijoje, išvežtas kaip žaliava, atgal grįždavęs dirbinių pavidalu, laikui bėgant naudotas ir dėtas į kapus per visą geležies amžiaus laikotarpį. Vėlyvojo geležies amžiaus kapinynuose dar randama gintaro karolių, verpstukų, amuletų. Viduramžiais, pasikeitus laidojimo papročiams ir atėjus krikščionybei, į kapus dėtas labai retai.
Gintaras - “Šiaurės auksas”, pastebėtas, įvertintas ir pradėtas naudoti prieš tūkstančius metų. Amuletai, karoliai, sagutės, įvairios žvėrių bei žmonių figūrėlės - nedidelė pirmykščio žmogaus pasaulio suvokimo dalis. Išraižyti, išmarginti ornamentais ir ženklais dirbiniai buvo garbinami bei vertinami. Galima tik spėti, ką jie reiškė tų laikų žmogui, tačiau akivaizdu, kad šie dirbiniai buvo kulto ir puošybos dalis. Viena iš įspūdingiausių baltiško gintaro kolekcijų, pripažintų visame pasaulyje, yra grafo F. V. Tiškevičiaus Palangos neolito dirbinių kolekcija, ne ką mažiau svarbus ir neolito gintaro dirbinių lobis, rastas Juodkrantėje, kasant gintarą kuršių marių dugne. Deja, šios kolekcijos nėra pilnai išlikusios. Vėlesniais laikais gintaras paplito po Europą, buvo vertintas Romos imperijoje, išvežtas kaip žaliava, atgal grįždavęs dirbinių pavidalu, laikui bėgant naudotas ir dėtas į kapus per visą geležies amžiaus laikotarpį. Vėlyvojo geležies amžiaus kapinynuose dar randama gintaro karolių, verpstukų, amuletų. Viduramžiais, pasikeitus laidojimo papročiams ir atėjus krikščionybei, į kapus dėtas labai retai.
Kaulo ir rago apdirbimas
Kaulo ir rago dirbiniai naudoti nuo pat seniausių laikų. Jie ypač pasitarnaudavo buityje: kauliniai ir raginiai žeberklai, ietigaliai, kirveliai, žvejybos kabliukai padėdavo žmogui išgyventi. Tačiau dirbiniai neapsiribojo vien buitine paskirtimi, taip pat buvo gaminamos apeiginės lazdos su briedžių galvomis, gyvūnų ir žmonių atvaizdai. Sunku nuspręsti, kokią reikšmę turėjo kaulo ir rago medžiagų pasirinkimas. Galbūt tai siejasi su žvėries, gyvulio galia, jėga ir kitomis savybėmis, o gal ir dėl to, kad šios organinės medžiagos lengvai apdirbamos. Vėlesniais laikais iš kaulo ir rago gaminti buities reikmėms skirti daiktai - šukos, peilių rankenos, verpstukai, druskinės ir t. t. Gaila, bet dėl savo struktūros, trapumo šie dirbiniai išlieka retai, todėl archeologinėje medžiagoje jų nėra daug.
Kaulo ir rago dirbiniai naudoti nuo pat seniausių laikų. Jie ypač pasitarnaudavo buityje: kauliniai ir raginiai žeberklai, ietigaliai, kirveliai, žvejybos kabliukai padėdavo žmogui išgyventi. Tačiau dirbiniai neapsiribojo vien buitine paskirtimi, taip pat buvo gaminamos apeiginės lazdos su briedžių galvomis, gyvūnų ir žmonių atvaizdai. Sunku nuspręsti, kokią reikšmę turėjo kaulo ir rago medžiagų pasirinkimas. Galbūt tai siejasi su žvėries, gyvulio galia, jėga ir kitomis savybėmis, o gal ir dėl to, kad šios organinės medžiagos lengvai apdirbamos. Vėlesniais laikais iš kaulo ir rago gaminti buities reikmėms skirti daiktai - šukos, peilių rankenos, verpstukai, druskinės ir t. t. Gaila, bet dėl savo struktūros, trapumo šie dirbiniai išlieka retai, todėl archeologinėje medžiagoje jų nėra daug.
Juostų vijimas, pynimas, audimas .
Pintinės juostos buvo pinamos rankomis iš vilnonių siūlų. Paprastai vienoje juostoje vyravo nuo dviejų iki penkių spalvų deriniai. Juostose, kuriose derinta daugiau spalvų, paprastai dvi ar trys spalvos būdavo artimos viena kitai pvz.: šviesiai ir tamsiai žalia. Pintinių juostų plotis gana įvairus. Parodose ir muziejuose daugiausia eksponuojamos plačios 8-12 cm pintinės juostos. Platesnės juostos dažniausiai buvo nupintos iš storesnių siūlų, jomis buvo sujuosiama sunki viršutinė apranga, dažniau vyriški drabužiai. Iš dailesnių, plonesnių siūlų buvo pinamos siauresnės 3-6 cm pločio juostos, skirtos moterų drabužiams apsijuosti.
Lietuvoje XX a. pradžioje pintinės juostos buvo paplitusios Aukštaitijoje. Pintinės juostos yra kelių rūšių: dvinytės eglinės, milinės eglinės, kryžinės milinės.
Pintinės juostos buvo pinamos rankomis iš vilnonių siūlų. Paprastai vienoje juostoje vyravo nuo dviejų iki penkių spalvų deriniai. Juostose, kuriose derinta daugiau spalvų, paprastai dvi ar trys spalvos būdavo artimos viena kitai pvz.: šviesiai ir tamsiai žalia. Pintinių juostų plotis gana įvairus. Parodose ir muziejuose daugiausia eksponuojamos plačios 8-12 cm pintinės juostos. Platesnės juostos dažniausiai buvo nupintos iš storesnių siūlų, jomis buvo sujuosiama sunki viršutinė apranga, dažniau vyriški drabužiai. Iš dailesnių, plonesnių siūlų buvo pinamos siauresnės 3-6 cm pločio juostos, skirtos moterų drabužiams apsijuosti.
Lietuvoje XX a. pradžioje pintinės juostos buvo paplitusios Aukštaitijoje. Pintinės juostos yra kelių rūšių: dvinytės eglinės, milinės eglinės, kryžinės milinės.
Mezgimas (rišimas) adata
Tai mezgimo būdas, kuriam naudojami siūlų galai ir adata. Teigiama, kad šis mezgimo būdas yra vienas iš seniausių, nes naudojamas ne vientisas siūlas, o jo galai (dažniausiai apie 2 metrų ilgio). Užsienio šaltiniai pateikia keletą mezgimo adata raštų, kurie atkurti pagal skirtingose vietovėse rastus dirbinius.
Šiuo mezgimo būdu randama numegztų kumštinių pirštinių, kojinių, kepuraičių. Danijoje rastas X a. dekoratyvinis auksinis tinklas, numegztas šiuo būdu. Mezgimui naudojamas vilnonis siūlas, tačiau Šveicarijoje Delsberg parapijos bažnyčioje buvo rastos ir lininės 70 cm ilgio kojinės, užbaigtos juostelėmis, radinys datuojamas XII a.
Seniausi adata numegzti radiniai datuojami VII-IV a. p.m.e, radiniai rasti Izraelyje ir Danijoje. Ypač daug šios technologijos mezgimo pavyzdžių atsiranda nuo V a., pavyzdžiui IV-VI a. kojinės, rastos Egipte. Daug radinių rasta iš IX-XI a. laikotarpio, teritorijose, kur buvo aiški Vikingų įtaka (Anglija, Islandija, Danija, Novgorodas, Suomija, Norvegija). Minimi radiniai - vilnonės kumštinės pirštinės ir kojinės. Mezgimo adata technologija buvo taikoma ir viduramžiais.
Apie Lietuvoje rastus adata megztus dirbinius duomenų nerandama. Žinoma, kad vikingų kultūra įtakojo ir Lietuvos to meto kultūrą (ginklai, papuošalai), todėl tikėtina, kad mezgimas adata buvo naudojamas ir Lietuvoje. Be to, šią mintį galima papildyti knygos citata: „viena iš puošniausių <...> kepuraičių surasta Šernų kapinyne (buv. Klaipėdos raj.), jaunos mergaitės kape Nr. 10. Šios mergaitės kepuraitė buvo padaryta iš storos nertos vilnonės medžiagos <...>“ (Lietuvos archeologijos bruožai, 1961).
Tai mezgimo būdas, kuriam naudojami siūlų galai ir adata. Teigiama, kad šis mezgimo būdas yra vienas iš seniausių, nes naudojamas ne vientisas siūlas, o jo galai (dažniausiai apie 2 metrų ilgio). Užsienio šaltiniai pateikia keletą mezgimo adata raštų, kurie atkurti pagal skirtingose vietovėse rastus dirbinius.
Šiuo mezgimo būdu randama numegztų kumštinių pirštinių, kojinių, kepuraičių. Danijoje rastas X a. dekoratyvinis auksinis tinklas, numegztas šiuo būdu. Mezgimui naudojamas vilnonis siūlas, tačiau Šveicarijoje Delsberg parapijos bažnyčioje buvo rastos ir lininės 70 cm ilgio kojinės, užbaigtos juostelėmis, radinys datuojamas XII a.
Seniausi adata numegzti radiniai datuojami VII-IV a. p.m.e, radiniai rasti Izraelyje ir Danijoje. Ypač daug šios technologijos mezgimo pavyzdžių atsiranda nuo V a., pavyzdžiui IV-VI a. kojinės, rastos Egipte. Daug radinių rasta iš IX-XI a. laikotarpio, teritorijose, kur buvo aiški Vikingų įtaka (Anglija, Islandija, Danija, Novgorodas, Suomija, Norvegija). Minimi radiniai - vilnonės kumštinės pirštinės ir kojinės. Mezgimo adata technologija buvo taikoma ir viduramžiais.
Apie Lietuvoje rastus adata megztus dirbinius duomenų nerandama. Žinoma, kad vikingų kultūra įtakojo ir Lietuvos to meto kultūrą (ginklai, papuošalai), todėl tikėtina, kad mezgimas adata buvo naudojamas ir Lietuvoje. Be to, šią mintį galima papildyti knygos citata: „viena iš puošniausių <...> kepuraičių surasta Šernų kapinyne (buv. Klaipėdos raj.), jaunos mergaitės kape Nr. 10. Šios mergaitės kepuraitė buvo padaryta iš storos nertos vilnonės medžiagos <...>“ (Lietuvos archeologijos bruožai, 1961).